Ar skaitom e.knygas?

1 % - tokią dalį Prancūzijos knygų pardavimų sudaro e.knygos, kai tuo tarpu Jungtinėse valstijose jos siekia net 17 % visų parduotų knygų [1].
Nepaisant mažų pardavimų, e.knygų pasiūla vis auga, pvz. interneto puslapis Virginmega.fr siūlo iš viso 150 000 pavadinimų knygų, o jo savininkai tvirtina, kad pardavimai per praėjusius metus išaugo „dešimt kartų“ [2]. Skaityklių taip pat parduodama vis daugiau - 2010-ais metais jų parduota 27 000, o 2011-aisiais - jau 92 000 (GfK duomenys, atspindintys realius pardavimus kasose), o jų vidutinė kaina nukrito nuo 189€ iki 129€.

Virgin turi išskirtines teises Prancūzijoje platinti Kindle (99€) ir savo pačių Cybook Odyssey (129€, įskaitant 30€ knygų parsisiuntimui).
Fnac pardavineja Kobo (kaina 129.90, su akcija - 99.90€)
JAV e.skaitykles turi įsigiję 16 % gyventojų (2012-06-14 duomenys, Ipsos MediaCT), 2011 m. rugsėjį jų buvo 10 %. 56 % gyventojų ketina/ norėtų ją įsigyti, 70 % iš jų pirktų iPadą, kiek mažiau apklaustųjų rinktųsi Kindle Fire (Amazon) arba Galaxy Tab (Samsung).

Šiąnakt savąją skaityklę, pavadintą The Surface, išleido ir Microsoftm kuri tiesą sakant atlieka daugiau ne skaityklės, o asmeninio kompiuterio funkcijas - juo galima kurti dokumentus, tuo tarpu iPad daugiausia naudojamas naršyti internete, tikrintis e.paštą, žiūrėti filmus, klausytis muzikos ir skaityti e.knygas. Be to, The Surface turi klaviatūrą, kuri tuo pačiu naudojama kaip ekrano apsauga.

Naujoji Microsoft Surface

E. knyga

Šešios didžiausios Prancūzijos leidyklų grupės, kas po vieną, kas po kelias susikūrė savo „platformas“ e. knygoms platinti:

Numilog	Hachette
e-plateforme	Média participations + Editis
Eden livres	Flammarion+ La Martinière + Gallimard

Kol kas tai tiesiog elektroninės tekstinių knygų versijos (PDF ir ePub formatais) ir skirtos jos, sakyčiau, elektroninėms skaityklėms. Tiesa, pvz. Eden livres net nėra internetinė parduotuvė – jų svetainėje tiesiog pristatomos knygos, kurias leidyklos gali platinti e. formatu [1], bei pateikiamos nuorodos, kur galima jas įsigyti.

Kaip e. knygos apsaugomos nuo piratavimo? Naudojamos vadinamosios „sklendės“ – DRM (Digital Rights Management).

Tuo tarpu leidėjams vis dėlto kyla klausimas, ar verta naudoti DRM? Leidyklos Eyerolles atstovo G. de Lacoste Lareymondie (interviu Livres Hebdo, Nr. 799, 2009 m. gruodžio 27 d.) teigimu, šios priemonės nėra visiškai patikimos. Tačiau, jo manymu, daugiausia pirataujama ne per legaliai įsigytas knygas, o per „vidaus“ informacijos nutekinimus ir įsilaužimus į serverius. Minėtoji leidykla naudoja tam tikrą žymėjimą, kadangi yra patyrę klientų skundų, kad knygomis su DRM apsauga sunkiau naudotis skirtinguose įrenginiuose, jas „transportuoti“.

Ši kritika pagrįsta – DRM išties nepritaikytas visiems įrenginiams. Be to, DRM apsauga sumažina piratavimo riziką tik iš dalies, neleisdama knygų kopijų dauginti iki begalybės. Tačiau leidžiama nukopijuoti iki 6 egz. asmeniniam naudojimui.

Egzistuoja dar vienas skaitymo būdas – streaming, kuris leidžia skaityti e. knygą prisijungus bet kokiu skaitymo įrenginiu. Kalbama ir apie galimybę e. knygas ne tik įsigyti, bet ir pasiskolinti... iš bibliotekos. Po nustatyto laiko pasiskolintos e. knygos savaime išsitrina iš skaitymo įrenginio (veikimo principas vadinamas chronodégrabilité, tačiau šio žodžio net google'as neranda! Jei ką, jį radau jau minėtame straipsnyje Livres Hebdo).

Pastabos:

[1] Norėdami platinti elektronines knygų versijas, leidėjai visų pirma turi tai suderinti su autoriais – pastaraisiais mėnesiais daugybė prancūzų autorių iš savo leidėjų gavo pasiūlymus pakoreguoti autorines sutartis. Nuo šiol jose rekomenduojama įtraukti sąlygą išleisti knygą ne tik popieriniu, bet „visais įmanomais formatais“.