Leidėjo gidas. Knygyno gidas

Du šaunūs leidiniai -- Prancūzijos Nacionalinio knygos centro (Centre national du livre) „Leidėjo gidas“ (Guide de l’éditeur, CNL, 2010) ir Prancūzijos knygynų susivienijimo (Syndicat de la librairie française) gidas „Knygynas, 2010 m. gidas“ (LA LIBRAIRIE, guide 2010 du Syndicat de la librairie française, Syndicat de la librairie française, 2010).

Pirmajame -- apie naująjį iššūkį leidėjams, e. knygą, trumpas „memo“, apžvelgiantis įstatymus ir kt. svarbius dalykus, į kuriuos turi atsižvelgti leidėjas. Likusioji dalis -- naudingi adresai, institucijos, paramos galimybės bei leidėjus ruošiančių universitetinių programų sąrašas.

Knygyno gide -- viskas apie knygyno išlaikymą, kasdienius darbus, atsiskaitymo terminus, teisiniai aspektai (vieninga knygos kaina) ir kt.

Guide de l’éditeur, CNL, 2010

http://www.centrenationaldulivre.fr/?Guide-de-l-editeur

LA LIBRAIRIE, guide 2010 du Syndicat de la librairie française, Syndicat de la librairie française, 2010

http://www.syndicat-librairie.fr/fr/la_librairie._guide_2010

(prieinami PDF)

Stage

Jei jau rašom apie leidybą, tai reik gi aprašyt ir vietinių leidybos studentų kančias beieškant stažuotės (praktikos).

Kol kas situacija tokia (mes kurse esam septyniese):

• viena mergina stažuotę atlikinės prestižinėj kelionės gidų leidykloj Guides du Routard, Paryžiuj,
• dar viena mergina viena mergina laukia atsakymo iš nedidelės meno knygų leidyklos Paryžiuj,
• likusieji -- du vaikinukai ir dvi merginos -- kinietė ir makedonietė -- vis dar ieško.

Mano situacija tokia -- buvau pokalby Paryžiuj pas Stock, bet jie nusprendė paimti mano konkurentę, ir pasiūlė man vėlesnį periodą, kuris man deja netinka. Taip pat gavau atsakymą iš Denoël, bet jiems reikėtų kad pradėčiau jau vasario 15 d., o aš to deja irgi negaliu. Tad tolimesnis mano veiksmų planas:

• susidaryti leidyklų sąrašą (check);
• išsiųsti CV mažiausiai 20-čiai leidyklų (check);
• susitarti dėl mažiausiai 3-jų pokalbių Paryžiuj
• laukt sėkmės didelės :)

Kas rašo apie knygas

Ketvirtadieniais su dienraščiu Le Figaro eina priedas Le Figaro Littéraire, o su Libération – priedas Livres.

Penktadienį kartu su Le Monde gaunam priedą Le Monde Des Livres (išvertus išeina labai gražus pavadinimas – „Knygų pasaulis“).

Profesionalai – leidėjai, bibliotekininkai, knygynų pardavėjai turi savo savaitinį žurnalą Livres Hebdo.

Plačiajai publikai skirtas mėnesinis žurnalas Lire.

Taip pat dar yra mėnesinis žurnalas Le Magazine littéraire, kurio kiekvienas numeris skiriamas kuriam nors rašytojui, žanrui ar temai.

Apie ką mes čia

Su nauja gražia data šis blogas pagaliau bus pradėtas naudoti pagal paskirtį. Šių eilučių autorės „nickas“ éditrice reiškia „leidėja“, taigi ir rašysiu nuo šiol apie leidybą. Kadangi turėjau laimės pastarąjį pusmetį praleisti Lorient'e, Prancūzijoje, bestudijuodama visas vietinės leidybos subtilybes Pietų Bretanės (Bretagne-Sud) universitete, noriu pasidalinti tuo, ką išmokau, pamačiau, supratau (ir nevisai).

Visų pirma, – apie čia vyraujančią tvarką, santykius tarp leidėjų, knygyninkų (knygynų pardavėjų), platintojų ir juos reglamentuojančius įstatymus. Antra – apie idėjas: knygas, viršelius, serijas (collections), reklamą, „topus“, bestselerius ir t.t. Trečia – apie kitų šalių (kai tik rasiu laiko į tai pasigilinti) leidybą.

Kadangi čia turiu tikrai puikias sąlygas studijuoti leidėjams skirtą literatūrą, straipsnius specialiai jiems skirtuose leidiniuos, tai pasistengsiu juos čia pareferuoti bei peržvelgti svarbiausias spaudos publikacijas.

Taigi, dalis mano rašinių bus skiriama e. knygai (Numérique), kadangi ji Prancūzijoje jau nebe „kažkada gal“, o „čia ir dabar“, tik kol kas niekas nežino ir visi baiminasi – kas per ją atsitiks popierinei? Skirsnelyje „(ne)skaitantiems prancūziškai“ apžvelgsiu bestselerius, šiaip išsišokėles (spaudoje ir kt.) ir mano pačios perskaitytas knygas. Skaitantieji prancūziškai galbūt susigundys perskaityt, o neskaitantiesiems teks pasitenkint mano komentarais. Dar labai noriu pasigilinti į teisinę pusę – ką kalbėt jau vien apie įstatymą, nurodantį nustatyti vieningą (visiems bendrą) knygos kainą (Loi du prix unique arba Loi lang, 1981). Visa tai – sekančiuose įrašuose.

Nors šituo blogu naudosiuos kaip asmeniniu konspektu, galbūt kažkam bus įdomu paskaitinėti.

Ačiū už dėmesį :)